Pasyvioji gaisrinė sauga – svarbi gaisrinės saugos strategijos dalis

Gaisrinė sauga yra svarbi pastato projektavimo dalis. Ji apima bendrą planuojamų integruoti ir įgyvendinamų priemonių, įskaitant tokias, kurias taikyti išmokomi pastato naudotojai, kiekį. Dėl gaisrinės saugos svarbos daugelyje šalių buvo parengti išsamūs teisės aktai, apibrėžiantys gaisro saugos reikalavimus. Tokie reikalavimai padeda užtikrinti, kad siekiant apsaugoti žmonių gyvybes ir sumažinti gaisro nuostolius projektuojant pastatus strategiškai būtų taikoma gaisrinės saugos priemonių visuma. „Promat“ siekia sužinoti ir suprasti kiekvienoje šalyje galiojančias konkrečias taisykles ir sukurti visiškai išbandytus pasyviosios gaisrinės saugos sprendimus ir gaminius, kaip to reikalauja tokios taisyklės ir realūs gyvenimiški pavyzdžiai.

Kas yra pasyvioji gaisrinė apsauga?

Gaisrinė apsauga yra svarbi bet kokios gaisrinės saugos strategijos dalis ir apima aktyviąją gaisrinę apsaugą (slopinimą, aptikimą) ir pasyviąją gaisrinę apsaugą (konstrukcinę gaisrinę apsaugą, suskirstymą į gaisrinius skyrius).

Pasyvioji gaisrinė apsauga (PFP) yra tam tikri konstrukciniai ir patalpų atskyrimo sprendimai, kurie kilus gaisrui sudaro galimybę pastate esantiems žmonėms saugiai palikti pastatą, o gaisrininkams – į jį patekti.

Konstrukcinė gaisrinė apsauga turi užtikrinti konstrukcinių elementų (pvz.: plieninių sijų ir kolonų ar medinių sijų ir kolonų) stabilumą kilus gaisrui. Tai pasiekiama konstrukcinius elementus dengiant atitinkamais specializuotais gaminiais, pvz.: plokštėmis, dažais arba purškiamosiomis priemonėmis.

Skirstymas į gaisrinius skyrius padeda riboti ugnies ir dūmų plitimą pastate. Gaisrinių skyrių dydžiai ir kiekis apibrėžiami visų šalių statybų taisyklėse ir priklauso nuo grindų ploto, patalpų tūrio ir degančių elementų kiekio kiekvienoje patalpoje. Statybos taisyklės įvairiose šalyse yra skirtingos. Gaisriniai skyriai visada skirstomos į vertikalius (ugniai atsparias grindis ir lubas) ir horizontalius (ugniai atsparias sienas) elementus. Kadangi tokiuose gaisriniuose skyriuose visada reikalingos įvairios inžinerinės sistemos, skiriančiuosiuose elementuose daromos angos, kuriose būtina įrengti reikiamą apsaugą. Akivaizdi ir visada matoma apsauga yra gaisrinės durys. Taip pat kai skiriančiuosius elementus kerta įvairių rūšių inžinerinės sistemos, tokios kaip elektros kabeliai, vamzdžiai, ortakiai ir kt., būtina sumontuoti atitinkamus montažinius sandariklius ir užtikrinti reikiamą skyrių sandarumą.

Šie montažiniai sandarikliai dažniausiai yra kelių produktų, tokių kaip danga, skiedinys, mova, montažinė juosta, sandariklis ar bazinė medžiaga, derinys, kur svarbiausia suprasti šių medžiagų sąveiką. „Promat“ kiekvienu atveju vietoje bando visą sienos ir lubų sistemą kartu su visomis ją kertančiomis inžinerinėmis sistemomis.

Gaisrinės taisyklės

LOCAL TEXT

Gaisriniai bandymai ir REI

Kadangi išbandoma visa sistema, gaunamas rezultatas yra tam tikra atsparumo ugniai klasifikacija, kurią nurodo bandymų rezultatai. Visi bandymų metu taikomi standartai, EN, ASTM, BS ir kiti aiškiai apibrėžia, kaip ataskaitose reikia nurodyti atsparumo ugniai klasę. EN 13501-2 apibrėžia klasifikavimą pagal šį šabloną:

R

E

I

W

t

-

M

C

S

IncSlow

sn

ef

r

For loadbearing elements additionally the applied load and/or load level shall be included. For penetration seals and joints additional elements are required such as pipe end configuration.

Most important are the definition of Integrity (E), Insulation (I) and Loadbearing capacity (R) according EN13501 chapter 5.2.

Vientisumas (E)

Bandant apkrovą laikančius elementus papildomai būtina taikyti atitinkamas apkrovas. Montažiniams sandarikliams ir sujungimams tikrinti reikalingi papildomi elementai, tokie, kaip uždarą vamzdyną imituojantys elementai.

Svarbiausi yra vientisumo (E), izoliacijos (I) ir apkrovos laikymo galios (R) apibrėžimai, pateikti EN13501 standarto 5.2 skyriuje.

Izoliacija (I)

Tai yra minutėmis apibrėžiamas laikotarpis, kurio metu bandomasis elementas išsaugo atskyrimo funkciją ir temperatūros vidurkis ugnies neveikiamoje pusėje pakyla ne daugiau nei 140 °C (netaikoma sandarikliams) arba temperatūra atskiruose paviršiaus taškuose pakyla ne daugiau nei 180 °C (taikoma ir sandarikliams).

Apkrovos laikymo galia (R)

Tai yra konstrukcinio elemento, kurio viena ar kelios plokštumos tam tikrą laikotarpį yra veikiamos ugnies ir nustatytos mechaninės apkrovos, gebėjimas išsaugoti savo konstrukcinį stabilumą.

Gaisrinė klasifikacija

EI 120 atsparumo ugniai klasė reiškia, kad sistema kilus gaisrui išsaugo patalpas skiriančiojo elemento sandarumą ir apsaugo nuo ugnies plitimo 120 minučių ir taip pat 120 minučių apsaugo nuo šilumos ir liepsnos (I) plitimo. E 120 ir EI 90 atsparumo ugniai klasė reiškia vientisumą (E) – apsaugą nuo liepsnos plitimo 120 minučių, ir izoliaciją (I) – apsaugą nuo šilumos ir liepsnos plitimo 90 minučių.

Kuo skiriasi atsparumas ugniai ir reakcija į ugnį?

Atsparumas ugniai – elemento savybė užkirsti kelią ugnies plitimui iš vienos patalpos į kitą ir yra išbandomas su kiekviena sistema.

Reakcija į ugnį – elemento sudedamųjų dalių reakcija į ugnies poveikį ir įtaka ugnies plitimui. Ši savybė svarbi viešbučių pastatuose, kur baldai, užuolaidos, kilimai ir kiti buitiniai daiktai turi būti nedegūs arba mažai degūs. Pasyviosios gaisrinės medžiagos nebūtinai turi būti nedegios, nes jų charakteristikos tikrinamos gaisro bandymų metu su atitinkamomis sistemomis. „Promat“ taip pat išbando savo gaminius ir tikrina jų reakciją į ugnį.